- stėrti
- stė̃rti vksm. Nuo šal̃čio stė̃rsta kū́nas.
.
.
sterti — sterti, sta (stę̃ra Š, NdŽ), stẽro Š, NdŽ žr. stėrti … Dictionary of the Lithuanian Language
stėrti — stė̃rti, sta, o intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. stingti, stirti išsigandus, nustebus, sušalus: Kai prisimindavo seniau patirtas nuoskaudas, stėro jam rankos, ir jis liaudavosi dirbęs rš. | prk.: Stėro jiems sielos, ir siaubo apimtos gniaužėsi širdys rš. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
blasterti — blàsterti, ia, ėjo intr. 1. žr. blastelėti 1: Kap blàsters liepsna, gali kaminas užsidegt Vlk. 2. Vlk mirktelti. ◊ kaĩp akimì blàsterti staiga, greitai: Kàp akià blàstert galiu padaryt Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
kyšterti — kyšterti, ia, ėjo žr. kyštelti: 1. Kap kyšterė[jo] sausų malkų pečiun, tai ir ažusdegė suodžiai Vrnv. Pro priemenės duris kyšterėjo moteriška galva rš. Vakar kyšter[ėj]au pirštą ir žiūrau – kraujai eina Trak. 2. Jei dar tėvas kyštertų, ir rastų… … Dictionary of the Lithuanian Language
listerti — lìsterti, i ( ia), ėjo, lysterti žr. listelėti: 1. Šaltis lìsterė[jo], pasidarė daug mažesnis Dbč. Kad dar lìstertų, tai būt geras rogių kelias Vrn. Liga lysteria, atleidžia MŽ327. 2. Aš biskutį lìsteriu, o paskui vėl skubinu Al. listerti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
mesterti — mèsterti, ia, ėjo, mėsterti Srj 1. žr. mestelėti 1: Mèsterk man arčiau kur gardesnį obuolį Ds. Mesteria aukštyn lapelį vėjas rš. 2. žr. mestelėti 5: Kad ir kas blogesnį žodį mesteri – neišmuša duobės Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
nešterti — nèšterti, ia ( na), ėjo intr., nėšterti būti kiek panašiam, kiek panėšėti į ką: Sūnus nešteria dažniausia in tėvą Rod. Jonas in Petrą nedaugį nešteria Pls. Jis, rodos, tik nedaugutį nešteria į savo tėvą, o aš jį pažinau ant tėvo Nč. Visi vaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
skėsterti — skėsterti, i, ėjo žr. skėstelėti. ◊ nei skėsterti negãli visiškai bejėgis pasipriešinti: Prieš jo galybę nei viena tauta nei skėsterti negalėjo A1883,201 … Dictionary of the Lithuanian Language
Стрибог — бог ветров , только др. русск. Стрибогъ (Пов. врем. лет под 980 г., СПИ), местн. н. Стробожь, в [бывш.] Новгор. губ. (Погодин, ZfslPh 11, 35), польск. Strzyboga – местн. н. близ Скерневиц (Брюкнер, ZONF 11, 231; AfslPh 40, 6, 10). Вероятно,… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
простереть — простру, итер. простирать, укр. простерти, простирати, ст. слав. прострѣти, простьрѫ τείνειν, ἐκτείνειν (Остром., Клоц.) наряду с простьрѣти (Ягич, AfslPh 1, 43; Вондрак, Aksl. Gr. 535), болг. простра, простирам, сербохорв. про̀стриjети,… … Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера